Mus rasite:
Šaulių g. 20, 71117 Šakiai Telefonas: (8-345) 60188 Faksas: (8-345) 60188

Šakių rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 300021912.

Senjorams apie juos ir COVID-19

Šalyje paskelbus karantiną, daugelis žmonių lieka namuose. Tai labai svarbu siekiant apsaugoti savo, artimųjų ir visuomenės sveikatą. Tačiau šiuo laikotarpiu ne mažiau svarbu kuo geresnė psichologinė savijauta. Senjorams šis laikotarpis ypač sunkus, nes jie išgyvena net dvi krizes: COVID-19 ir remiantis mokslininko E. Eriksono  asmenybės raidos teorija, integracijos – nevilties (vėlyvoji branda nuo 65 iki mirties).

Žmogus patiria aštuonis vystymosi laikotarpius ir kiekviename įveikia (arba ne) tam tarpsniui būdingą krizę. Šios krizės įveikimo arba neįveikimo padarinys – susiformavusi tam tikra psichologinė asmens savybė. Nauja savybė, teigiamai išsprendus integracijos – nevilties krizę: GYVENIMO IŠMINTIS. Šiuo sunkiu visam pasauliui periodu, kiekvienam senjorui kyla klausimas, „kaip man seksis tai pakelti ir išgyventi“. Gali kilti labai daug įvairių jausmų: pyktis, baimė, neapykanta, liūdesys, ilgesys ir t.t. Labai svarbu šiuos jausmus įsisąmoninti ir suprasti apie ką jie. Gali būti, kad jie kyla dėl COVID-19, bet jie gali kilti ir dėl integracijos – nevilties krizės. Dar sunkesnė situacija, kai susipynę viskas. Lengviau seksis tiems, kurie yra įveikę integracijos – nevilties krizę. Bet jei ši krizė dar neįveikta, tikrai kiekvienas senjoras gali ją įveikti. Svarbu pabūti su savimi, klausimais ir mintimis, kurie bus pateikti. Ne ką mažiau svarbu sau į juos atsakyti. Nes atsakę, tikėtina pasijusite geriau.

Kokie klausimai kankina senjorus?

  • Žmogus stengiasi suprasti, ar jo gyvenimas buvo prasmingas.
  • Šiuo laiku žmogus atsigręžia į praeitį, prisimena savo laimėjimus ir nesėkmes.
  • Dabar jam reikia išmokti prisitaikyti prie pokyčių – susilpnėjusios sveikatos, sumažėjusių fizinių jėgų, dėl artimųjų ir draugų netekties atsiradusio vienišumo.

Iš ko galime suprasti, kad  integracijos – nevilties krizė yra įveikta?

  • Šios stadijos sėkmė liudija, kad asmenybė sugeba prisitaikyti prie gyvenimo išbandymų,

 sunkumų ir priimti jo apdovanojimus bei džiaugsmus.

  • Žmogus jaučiasi prasmingo ir kryptingo gyvenimo viršūnėje, suvokia, kad pragyveno gyvenimą taip, kaip sugebėjo – turėjo tikslų ir ėjo jų link.
  • Jis jaučia, kad po savęs paliks pėdsaką.
  • Taigi egzistencijoje nėra baimės, žmogus pasirengęs priimti gyvenimą tokį, koks jis yra.
  • Šis integralumo jausmas rodo asmenybę esant visiškai susiformavus ir išnaudojus visas saviraiškos galimybes.
  • Šiuo etapu asmuo išgyvena jau ne krizę, o metą, kai siekiama įprasminti, įvertinti ir susumuoti savo laimėjimus. Rezultatas būna dvejopas: žmogus arba įgyja vidinės visumos ir pasitenkinimu gyvenimu pojūtį, arba nusivilia. Jis arba mato savo gyvenimo svarbą, arba supranta, kad nepasiekė savo tikslų.

Iš ko galime suprasti, kad  integracijos – nevilties krizė yra neįveikta?

  • Nepavykus pasiekti, užvaldo nevilties, beprasmiškumo, tuštumos jausmai, išgyvenamas nusivylimas, nesąmoninga (o kartais sąmoninga) mirties baimė.
  • Tokiu atveju į gyvenimą žiūrima kaip į nerealizuotų galimybių ir klaidų grandinę, gailimasi,kad jo negalima pakartoti, neigiami savi trūkumai ir projektuojami į kitus asmenis.
  • Neįveikę integralumo krizės, žmonės skausmingai išgyvena senatvę ir jos sunkumus.
  • Žmogus užsisklendžia savyje, atsiriboja nuo aplinkinio pasaulio, nutraukia socialinius ryšius, nors būtent socialinių santykių praradimas senatvėje yra itin skausmingas.
  • Asmuo nepriima gyvenimo tokio, koks jis yra, negali susitaikyti su gyvenimo partnerio ar bendraamžių mirtimi.
  • Nesugebama palaikyti darnių tarpasmeninių santykių, nes neigiamos nuostatos apie save projektuojamos į aplinkinius žmones.
  • Nerandama tolesnės gyvenimo prasmės, nes nusivylimas verčia žmogų nepasitikėti savo jėgomis, o tai neleidžia kurti adekvačių, asmenybės galimybes ir interesus atitinkančių ateities planų.
  • Žmogus nepriima gyvenimo ciklo, todėl negali susitaikyti su jame vykstančiais fiziniais, psichiniais ir socialiniais pokyčiais. Dėl šios priežasties asmuo net nebando prisitaikyti prie vykstančių pokyčių.

Kaip padėti sau?

  • Prisiminkite ir apmąstykite, ką gyvenime nuveikėte mielo, prasmingo, įdomaus. Kiekvienas gyvenime tai gali atrasti tik reikia norėti.
  • Pasidžiaukite savo sėkme, o jei  yra galimybė, pasidalinkite prisiminimais su sau mielu žmogumi.
  • Priimkite ir pripažinkite filosofiškai, kad jūsų sveikata jau nebe tokia, kaip jaunystėje, susilpnėjusios fizinės jėgos. Galime pykti ant pasaulio, situacijos, kitų žmonių, bet, kas - praeityje, nesugrįš ir pyktis ar dejonės nepadės.
  • Pažiūrėkite, kas vyksta čia ir dabar. Ką dar galima nuveikti dėl savęs ir kitų (numegzti kojines, išdrožinėti suvenyrą, paskaityti knygos puslapį kaimynui telefonu, kuris sunkiai mato ir negali skaityti, pasidalinti praeities istorijomis, kurios sukeltų malonius jausmus, spalvinti mandalas, užsiimti kūryba.
  • Tai jūsų laikas! Retas, kuris būdamas jaunas, galėjo tai sau leisti. Apdovanokite save poilsiu, jums malonia veikla, kuri šiuo metu galima. Jūs bėgote į darbą, auginote vaikus, dalinote save giminėms ir kaimynams. Senjoro amžius - tai jūsų auksinis amžius, išminties amžius. Nepamirškite išmintimi pasidalinti su tais, kuriems jos dar trūksta.

                Įveikę integracijos – nevilties krizę, būsite pasiruošę įveikti ir COVID-19.

 

                                                                                                                                 Šakių PPT psichologė Aušra Jakavičienė

« Atgal