Mus rasite:
Šaulių g. 20, 71117 Šakiai Telefonas: (8-345) 60188 Faksas: (8-345) 60188

Šakių rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 300021912.

Savižudybė - tai netinkamas poelgis

Savižudybių skaičiumi Lietuva yra pirmaujančių gretose Europos sąjungoje. Žudosi ne tik suaugę žmonės, bet ir paaugliai bei vaikai. Psichologų teigimu, bandę žudytis arba nusižudę jauni žmonės, dažniausiai būna patyrę nuolatinę grėsmę, stresą, nesėkmę, arba netektį. Minėti skausmingi išgyvenimai sugriauna jų prisitaikymo būdus. E. Shneidmanas (E. Schneidman) nustatė, kad savižudybę dažnai lemia ne išorinis įvykis, o gyvenimo eigoje susiformavę netinkami problemų sprendimo būdai.

Savižudybė beveik visada yra procesas. Jo metu kaupiasi įvairios priežastys, stumiančios žmogų į savižudybę. Impulsyvūs, atsitiktiniai suicidiniai poelgiai pasitaiko retai. Jie dažniausiai būna nulemti alkoholio arba narkotikų poveikio.

Mokslininkai teigia, kad savižudybės pasirinkimui didelę įtaką daro nepatenkinti žmogaus psichologiniai poreikiai. Jie sukelia labai stiprią vidinę įtampą. Pagrindinis savižudybės aspektas yra psichologinis skausmas. Jis atsiranda dėl užslopintų neigiamų jausmų, kurie bando prasiveržti į išorę pro labai stipriai įtemptus raumenis. Dažniausiai tai būna kaltės, gėdos, baimės, pykčio, pažeminimo, sielvarto arba orumo praradimo jausmai. Profesorė Danutė Gailienė teigia, kad nesvarbu, kokia vyrauja konkreti vidinė emocija, visada reikia žinoti, kad nusižudyti yra nenormalu. Jeigu nėra psichologinio skausmo, nebūna ir savižudybės. Savižudybė susijusi ne tik su skausmu, bet ir su žmogaus negebėjimu jį atlaikyti. Minėtos Profesorės nuomone, kiekvienas žmogus turi savo skausmo tolerancijos slenkstį. Kada skausmo intensyvumas pakyla aukščio slenksčio ribos,  kančia tampa labai didelė, todėl žmogus stengiasi ją sustabdyti. Tik tam pasirenka netinkamą būdą.

Savižudiškų minčių turintiems žmonėms, būdingas trumpalaikis psichologinės, emocinės ir kognityvinės sferų susiaurėjimas, kuris pasireiškia tuneliniu padėties matymu. Susiaurėjęs mąstymas, neleidžia suvokti, kad skausmą galima sumažinti kitokiais būdais, o problemas išspręsti. Savižudiškų impulsų turintis žmogus netiki, kad jam gali kas nors padėti.

Didelės suicidinės rizikos laikas, kai asmuo gali nusižudyti, yra labai trumpas. Jis gali trukti nuo kelių valandų ar dienų. Žmogus gali ilgai gyventi būdamas suicidinės rizikos grupėje, tačiau pats protrūkis ar emocinė iškrova įvyksta labai greitai. Kai kuriems žmonėms noras nusižudyti kyla tik kartą gyvenime, o kitiems emocinės krizės kartojasi tam tikrais periodais. Vienas iš savižudybės ypatumų yra ambivalencija. Jaunas žmogus kuria planus kaip nusižudyti ir tuo pačiu metu sąmoningai ar nesąmoningai tikisi pagalbos. Jeigu asmeniui, išgyvenusiam suicidinę krizę, pagerėja, tai dar nereiškia, kad savižudybės rizikos nebėra. Labai dažnai žmonės nusižudo per 3 pirmuosius mėnesius nuo „pagerėjimo“ pradžios.

                                          Savižudybės rizikos veiksniai

                      Moksliniai tyrimai rodo, kad 60 proc. bandančių žudytis paauglių, serga depresija. Nemaža dalis jų pasižymi labai aukštu nerimo lygiu. Savižudybės rizikos grupei priklauso ir mokymosi negalių turintys jaunuoliai. Namuose jie patiria tėvų spaudimą būti „normaliais,“ o mokykloje bendraamžių pašaipas dėl savo negalios. Dėl minėtų priežasčių, jų neviltis ir skausmas  labai padidėja, todėl vaikas ar paauglys gali to neatlaikyti. Patyčios, smurtas taip pat daro neigiamą poveikį. Paaugles mergaites į savižudybę labai dažnai pastūmėja kraujomaiša. Mirus kuriam nors iš tėvų, vaikai arba paaugliai gali bandyti žudytis dėl nepakeliamo atsiskyrimo skausmo ir noro magiškai susilieti su mirusiuoju. Savižudybės rizika dažniausiai kyla dėl daugelio veiksnių, jeigu jie atsiranda vienu metu.

                                         Savižudybės grėsmės ženklai:

Netikėti elgesio pokyčiai.  Linkęs bendrauti paauglys, staiga gali tapti uždaras, o santūrus pradeda labai daug bendrauti. Pablogėjęs mokymasis arba savo brangių daiktų dovanojimas taip pat gali būti vienu iš suicidinės rizikos požymių. Susirūpinimą turėtų sukelti ir staigus mokinio susidomėjimas mirtimi arba kalbos apie ją.

Ankstesni mėginimai žudytis. Ankstesni mėginimai žudytis reiškia, jog panašus įvykis gali pasikartoti.

Kalbos signalai. Galime išgirsti tokius pasakymus: „Aš pasidarysiu sau galą.“„Aš noriu mirti.“  „Visuomet maniau, kad mirsiu jaunas.“ „Einu susitikti su savo mirusia mama.“

Mąstymo ženklai. Į savižudybę linkusiems paaugliams būdingas susiaurėjęs mąstymas. Toks žmogus gali matyti mažiau pasirinkimų, mažiau pastebėti. Dažnai vartoja žodžius: „visada“, „niekada,“ „tik.“ Pvz., „Manęs niekas niekada nemylės.“

Emocinės užuominos.  Savižudiškų ketinimų turintis vaikas ar paauglys dažnai būna labai sutrikęs, išsiblaškęs, sunerimęs arba susijaudinęs. Žudytis linkę paaugliai gali būti ir labai pikti arba agresyvūs. Kai kurie jaučiasi suvaržyti, atstumti. Jiems atrodo, kad viskas nesiseka. Dėl to išgyvena beviltiškumą ir bejėgiškumą. Minėtus išgyvenimus gali išreikšti tokiais pasakymais: „Niekas nepasikeis.“ „Taip bus visada.“ „ Aš nieko negaliu padaryti.“ „Niekas man negali padėti.“

Savižudžių užrašai.  Juose galima aptikti savižudiškų minčių arba niūrių piešinių. Pav., vaikas gali piešti kryžius, karstus, kaukoles.

                                                             Ką daryti?

 

  • Atvirai ir nuoširdžiai apie tai pasikalbėkite.
  • Patikėkite, kad mokinio gyvybei gresia pavojus.
  • Pasikalbėkite su tėvais ir bendraklasiais. Pasitikslinkite ar jie irgi tai pastebi.
  • Jeigu paaiškėja, kad paauglys jau yra numatęs savižudybės priemones, nedelsdami kreipkitės į Psichikos sveikatos centrą arba artimiausią polikliniką ir aptarkite hospitalizacijos galimybę.
  • Nepalikite ketinančio nusižudyti žmogaus vieno, kol nebus suteikta pagalba. Paslėpkite visus daiktus ar vaistus, kuriuos jis galėtų panaudoti kaip savižudybės įrankį.
  • Būtinas ilgalaikis gydymas. Domėkitės ar pacientas laikosi gydytojo nurodymų. Pasistenkite, kad vaistus išgertų jums matant.

 

Žmogaus gyvybė yra didžiausia vertybė, todėl turime dėti visas pastangas, kad ją išsaugotumėme.

 

Nemokama psichologinė pagalba telefonu:

 

Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami.

Jaunimo linija“ -880028888

  Darbo laikas: visą parą

  Emocinę paramą teikia savanoriai

 

Vaikų linija“ – 116111

Darbo laikas: 11:00-21:00

Emocinę paramą teikia savanoriai

 

Vilties linija“ – 116123

Darbo laikas: visą parą

Pagalbą teikia savanoriai ir

psichikos sveikatos profesionalai

 

Pagalbos moterims linija“ – 880066366

Darbo laikas: 10:00 – 21:00 kasdien

Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

 

« Atgal