Mus rasite:
Šaulių g. 20, 71117 Šakiai Telefonas: (8-345) 60188 Faksas: (8-345) 60188

Šakių rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 300021912.

Artėjant Tarybos dešimtmečiui

„Laikykis atokiau nuo žmonių,

kurie siekia sumenkinti Tavo tikslus, svajones.

Menkaverčiai žmonės taip elgiasi, o didieji – padeda

Tau patikėti, kad  Tu irgi gali būti sėkmingas“.

                                   Markas Tvenas

ARTĖJANT  TARNYBOS DEŠIMTMEČIUI...

Juk, rodos, dar tik vakar peržengėme Pedogoginės psichologinės tarnybos slenkstį, o jau greit, labai greit laikas suskaičiuos mūsų Tarnybai ne penkis, bet dešimt metų…

                 Sunkūs, labai sunkūs buvo mūsų Tarnybai pirmieji, antrieji, tretieji darbo metai... Nelengva buvo suburti įvairių specialistų komandą ir ją išsaugoti. Tuo pat metu gyvenimas iš mūsų jau reikalaute reikalavo darnaus komandinio darbo. O ir dirbti teko dar tam nepritaikytose patalpose.

                 Na, ir prasidėjo ieškojimai, pamąstymai… Kaip gyventi? Nuo ko gi čia pradėti???

                 Pirmutinį ir patį svarbiausią darbą tuo metu teko atlikti dviese (su logopede J. Sprainaityte), dar neturint net visos komandos. Turėjome paruošti ES fondams projektą „Pedagoginių psichologinių tarnybų plėtra” ir įšokti į jau riedantį traukinį… Kiek džiaugsmo buvo, kai mums tai pavyko!

                 Šakių rajono Pedagoginė psichologinė tarnyba 2004 metais paruošė valstybinės svarbos projektą „Pedagoginių psichologinių tarnybų plėtra“ pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ 1.5. priemonę „Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų, socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ ir pagal 2.4. priemonę „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“.

                 Pamažu, subūrus komandą, nuo 2004 m. balandžio 1 dienos pradėjome darbuotis komandoje. Sėkmės ir stiprybės mums tądien linkėjo Šakių rajono savivaldybės meras J. Bertašius, pavaduotojas E. Pauliukėnas, administracijos direktorius J. Puodžiukaitis, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja V. Pranckevičienė ir kt. Šie žmonės buvo su mumis pačią neramiausią Tarnybai dieną ir garbingai palydėjo mus į didįjį kelią... Širdyje jiems tądien tarėme pačius nuoširdžiausius padėkos žodžius ir neapsirikome, nes jie visi mus lydėjo, jie mumis tikėjo ir tiki jau beveik dešimt metų.

                 Tarnyba savo darbą pradėjo, turėdama tokią specialistų komandą: direktorė Dana Kriaučiūnienė, psichologė

N. Janonytė, logopedė J. Sprainaitytė, spec. pedagogė R. Čiulkinytė ir gyd. neurologė L. Adomaitienė.

                 Pasitarus su jau suformuota komanda, Tarnyba veiklą pradėjo nuo susipažinimo su švietimo įstaigomis, jų Vadovais, Specialiojo ugdymo komisijomis, specialistais, mokytojais, mokiniais, jų tėvais bei esamos situacijos analize.

                 Džiaugėmės, kad švietimo įstaigų Vadovai nebuvo abejingi specialiojo ugdymo problemoms, kad SUK Pirmininkai noriai priėmė Tarnybos specialistus ir išsakė savo problemas, rūpesčius ir lūkesčius; surašė pageidaujamas temas, kurios ypač domino mokytojus, tėvus ir specialistus. Išsiaiškinome, kokių rekomendacijų jiems labiausiai trūksta ir kt. Taigi pradėjome ruoštis susitikimams, konsultacijoms, seminarams, metodinėms dienoms mokyklose...

Iki šiol tęsiame visas, nuo pat pradžių pradėtas, gražias bendradarbiavimo tradicijas. Viena jų - prieš pradedant naujus mokslo metus pakviesti į Tarnybą Specialiojo ugdymo komisijos Pirmininkus (šiuo metu jau Vaiko gerovės komisijos Pirmininkus) pasitarti dėl darbo naujovių, veiklos planų; pasidalinti nauja metodine medžiaga; padiskutuoti rūpimais klausimais; išspręsti iškilusią problemą; patikslinti naujus sąrašus; suteikti individualias konsultacijas ir pan.

                Nauja tai, kad 2013 m. pavasarį Vaiko gerovės komisijos Pirmininkus pakvietėme į pasitarimą – Padėkos dieną. Tai buvo patirtis, įgyta parvykus iš Tauragėje vykusių mokymų savivaldybėms, Vaiko gerovės komisijų nariams „Savivaldybės vaiko gerovės komisijos veiklos organizavimo ypatumai”, kuriuose, be kitų savivaldybių komandų, dalyvavo ir Šakių rajono savivaldybės Vaiko gerovės komisijos komanda.

Per mokslo metus mokyklų Vaiko gerovės komisijos (VGK), glaudžiai bendradarbiaudamos su  mūsų Pedagogine psichologine tarnyba, nuolat stebi ir aptaria mokinių mokymosi pasiekimus. Taigi mokinys įvertintas VGK ar Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, nepaliekamas likimo valiai, bet nuolat stebimas, jam teikiama įvairių specialistų pagalba, individualios konsultacijos. Bendros pastangos, nuoseklus mokytojų ir specialistų darbas, geranoriška tėvų pagalba ir palaikymas, glaudus visų grandžių bendradarbiavimas, laikui bėgant subrandina savo vaisius. Džiaugiasi ne tik pats mokinys, ne tik jo tėvai, bet ir mokytojai, specialistai ir tuo džiaugsmu ne kartą ir ne du yra pasidaliję ir su mumis. Pati maloniausia akimirka būna, kai ateina laikas, kada specialiųjų poreikių mokinį vėl galima ugdyti pagal bendrąsias programas. Tai, žinoma, ilgo ir kruopštaus darbo rezultatai… Su pagarba ir nuoširdžia padėka norėtųsi šiandieną paminėti tokias mokyklas, kaip Sintautų, Paluobių, Slavikų, Žvirgždaičių pagrindines mokyklas, Šakių ,,Varpo”, Gelgaudiškio, Plokščių vidurines mokyklas, Lukšių Vinco Grybo, Kudirkos Naumiesčio gimnazijas. Tai gražaus komandinio darbo su specialiųjų poreikių mokiniais ir puikaus bendradarbiavimo su Pedagogine psichologine tarnyba pavyzdžiai.

                 Per mokslo metus organizuojame atskirus pasitarimus specialistams: specialiesiems pedagogams ir logopedams, socialiniams pedagogams, tėvams (globėjams, rūpintojams).

                 Labai džiaugiamės gražiu, dalykišku ir prasmingu bendradarbiavimu su Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro  direktore I. Čižiene, jos pavaduotoja R. Kišoniene ir kt. šauniais šio centro specialistais; Ugdymo plėtotės centro projekto vadove J. Nainiene; Šakių rajono meru J. Bertašiumi, jo pavaduotoja R. Rauktiene, administracijos direktoriumi J. Puodžiukaičiu, kontroliere A. Domeikiene, Biudžeto ir turto skyriaus vedėja E. Grigaitiene, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja V. Pranckevičiene, pavaduotoju E. Pauliukėnu ir kitais puikiais savivaldybės darbuotojais. Šių sumanių Vadovų supratimo, pagalbos, palaikymo dėka šiandien mes galime pasidžiaugti, kad turime idealias darbo sąlygas, kad pavyko visiškai atlikti ne tik patalpų renovaciją, bet ir aprūpinti Tarnybą biuro baldais bei visa reikalinga įranga, kad turime visus reikalingus specialistus kompleksiniam vertinimui, kad Tarnyboje sudarytos visos reikiamos sąlygos specialistų darbui, kad Tarnyboje gražu, gera, miela, kad kiekvienas specialistas visas jėgas gali skirti savo mėgstamam darbui...

Už visa tai ir, žinoma, dar žymiai daugiau mūsų komanda Jiems taria patį nuoširdžiausią „AČIŪ“.

Tarnybos specialistės, tarsi tai nujausdamos, stengiasi dirbti atsakingai, kokybiškai, kūrybiškai, naujoviškai, jos nuolat dalyvauja įvairiuose mokymuose, seminaruose, konferencijose, mokslus tęsia magistratūros studijose... 

2009 metai mūsų Tarnybos psichologei buvo labai gražūs ir įsimintini.  Aušra Jakavičienė baigė magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete. Jos magistrinio darbo pavadinimas: „Paauglių emocinio ir elgesio sunkumų ryšys su tėvų auklėjimo stiliumi“.

2011 metais vasario 4 d. Tarnybos direktorė užbaigė magistrantūros studijas Šiaulių universitete, Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultete (specializacija – specialiojo ugdymo koordinavimas). O logopedė A. Maziliauskienė  ŠU pradėjo magistrantūros studijas (specializacija – logopedija).

 Nuo 2008 metų rugsėjo 1 dienos Šakių rajono Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje dirba šie specialistai: direktorė Dana Kriaučiūnienė, psichologės: Z. Skaisgirienė ir A. Jakavičienė, spec. pedagogė J. Zakarevičienė, logopedė A. Maziliauskienė,  gyd. neurologė L. Adomaitienė. Labai džiugu, kad ta pati komanda Tarnyboje dirba ir šiuo metu, t. y. 2013 metais. Labai labai norisi tikėti, kad ir dešimtmetį pasitiksime visos tos pačios aštuonios darbuotojos. Tai būtų šaunu! Šauniau būti ir negali!

Daug, labai daug klausimų teko spręsti pirmąjį darbo penkmetį... Tai, kas jaudino, domino mus, mūsų Pedagoginę psichologinę tarnybą, visada stengėmės konsultuotis, kalbėtis, tartis su SPPC Vilniuje. Patys aktualiausi klausimai tuo metu buvo:

  • psichologų, gyd. neurologų trūkumas, yapač jaučiamas mūsų PPT darbe;
  • nepakankamos moksleivio krepšelio lėšos, skirtos PPT finansuoti;
  • neturėjimas realios galimybės pritraukti ir išsaugoti aukštos kvalifikacijos specialistus, nesant  PPT specialistų

(logopedo, spec. pedagogo) viso etato pagrindinėms pareigoms ir esant palankesnėms sąlygoms specialistams mokyklose (darbo valandos, atlyginimai);

  • poreikis daugiau seminarų bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams darbui su specialiųjų poreikių mokiniais vyresnėse klasėse (modifikuotos, adaptuotos programos, bendrųjų ir specialiųjų programų derinimas);
  • mokytojų pageidavimas daugiau metodinės literatūros, rekomendacijų darbui su specialiųjų poreikių mokiniais vyresnėse klasėse (programų modifikavimas, adaptavimas, derinimas su spec. programomis  ir kt.);
  • rajono mokyklose jaučiamas specialistų (spec. pedagogų, logopedų, psichologų) trūkumas darbui su spec. poreikių mokiniais;
  • rajono mokyklose jaučiamas vadovėlių, metodinės literatūros bei metodinių priemonių trūkumas ir kt.;
  • padidėjo mokinių , kuriems nustatyti SUP, skaičius mūsų rajono mokyklose;
  • mažai mokinių, kuriems nustatyti SUP, yra mokyklose, kuriose nėra galinčių teikti specialiąją pedagoginę pagalbą specialistų (2 mokyklos).

Šiandien mums labai džiugu, kad iš buvusių pirmo penkmečio problemų liko tik šios:

  • rajono mokyklose dar tebejaučiamas specialistų (spec. pedagogų, logopedų, psichologų) trūkumas darbui su spec. poreikių mokiniais;
  • nepakankamos moksleivio krepšelio lėšos, skirtos PPT finansuoti.

           Mokinių skaičius Šakių rajono švietimo įstaigose:

  • 2013 m. rugsėjo 1 d. – 4083 mokiniai      Iš jų 715 (17,5%) – specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai
  • 2012 m. rugsėjo 1 d. – 4433 mokiniai      Iš jų 777 (17,5%) – specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai
  • 2011 m. rugsėjo 1 d. – 5077 mokiniai      Iš jų 952 (18,7%) – specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai
  • 2010 m. rugsėjo 1 d. – 5910 mokinių     Iš jų 810 (13,7%) – specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai
  • 2009 m. rugsėjo 1 d. – 5305 mokiniai      Iš jų 975 (18,3) – specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai      
  • 2008 m. rugsėjo 1 d. – 5631 mokinys     Iš jų 931 (16,5%) – specialiųjų ugdymosi poreikių mokinys
  • 2007 m. rugsėjo 1 d. – 6141 mokinys      Iš jų 674 (10,9%) – specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai
  • 2006 m. rugsėjo 1 d. – 6527 mokiniai    Iš jų 687 (10,5%) – specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai
  • 2005 m. rugsėjo 1 d. – 6495 mokiniai      Iš jų 580 (8,9%) – specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai

                 Kiekviena praėjusi diena, kiekvienas žmogus, kiekvienas susitikimas, kiekvienas seminaras, kiekviena konferencija dovanoja mums visiems neįkainojamą dovaną – patirtį, kuri visada ateina su laiku. O kiekviena patirtis mus visus po truputį keičia. Džiaugiamės visais, kurie ja su mumis taip dosniai dalijasi, taip kaip  ŠMM, SPPC, UPC  (konferencijos, projektai, seminarai, metodinės dienos, pasitarimai, susitikimai ir kt.), kitomis Pedagoginėmis psichologinėmis tarnybomis, tokiomis kaip Alytaus PPT, Kauno PPT, Kretingos PPT, Utenos PPT, Marijampolės PPT, Švenčionių PPT, Ignalinos PPT ir kt., mūsų partneriais (Šakių JKSC, Šakių meno mokykla ir kt.).  Tarnyba patirtį ne tik kaupia, bet ir stengiasi panaudoti ją savo darbe.

2012 m. pagaliau pavyko mums sukurti Šakių rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos internetinį puslapį: www.sakiuppt.eu, o tai suteikė mūsų Tarnybai dideles bendravimo  ir informacijos sklaidos galimybes.

Mūsų Tarnyba svečiuojasi Kauno rajono Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.

Darbo patirtimi dalijomės ir Švenčionyse su Švenčionių Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistėmis.

 

              Pats brangiausias turtas žemėje yra žmogus. Visiems visiems pedagogams, dirbantiems bet kuriose švietimo įstaigose su specialiųjų poreikių vaikais reiškiame pačią didžiausią Pagarbą ir Padėką už gražų bendradarbiavimą. Todėl ne tik mes vykstame į mokyklas ir kitas švietimo įstaigas, bet ir mūsų Tarnyba visada laukia pačių brangiausių, pačių reikalingiausių, pačių artimiausių mums žmonių – tai mūsų švietimo įstaigų Vadovų, Specialistų, Mokytojų, Tėvų, kurie visada padovanoja mums ne vieną įsimintiną gražaus pasibendravimo akimirką. Aišku, kad visada laukiame ir svečių, atvykstančių pas mus į Tarnybą.

Metodinė diena Šakių rajono savivaldybės Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje kartu su Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistų komanda, atvykusia iš Vilniaus.

Viešnios iš Utenos kartu su mūsų Tarnybos specialistėmis ir mūsų partnerėmis - Šakių miesto darželių vadovėmis.

Mūsų Tarnyboje svečiuojasi ir dalijasi patirtimi taip pat Kauno rajono Pedagoginės psichologinės tarnybos komanda.

Mūsų Tarnyboje ir Zyplių dvare svečiavosi ir Švenčionių Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistės

Štai taip visa mūsų Tarnybos komanda  sutiko Naujuosius, 2013-uosius Metus!

O štai ką jau suspėjo padovanoti mūsų Tarnybai 2013 metai. Magistro diplomas (specializacija – logopedija) mūsų logopedės Astutės rankose!!!

 

PROJEKTAI, PROGRAMOS...

Dar 2004 metais Šakių rajono Pedagoginė psichologinė tarnyba paruošė valstybinės svarbos projektą „Pedagoginių psichologinių tarnybų plėtra“ pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ 1.5. priemonę „Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų, socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ ir pagal 2.4. priemonę „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“.

Vėliau Tarnybai į pagalbą atskubėjo ŠMM ir jų finansuojami seminarai („Vaiko psichosocialinės raidos vertinimas“, „Mokymosi sunkumai: pradžios mokykloje, jų priežastys, įveikimo būdai“ ir kt.).  Tuo metu ŠMM Specialiojo ugdymo sektoriaus vedėja R. Labinienė drauge su Šakių rajono Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais surengė ne vieną seminarą priešmokyklinių grupių, pirmų klasių pedagogams, pradinių klasių mokytojams, specialistams. Tai buvo labai graži pradžia ir didėlė parama mūsų Tarnybai ir Šakių rajono pedagogams.

2008-2009 m. Tarnybos darbui daug teigiamos įtakos turėjo ir tai, kad galėjome sudalyvauti LR  ŠMM projekte  „Dėl finansinės paramos teikimo švietimo pagalbos specialistų etatams steigti 2008 metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais savivaldybių ikimokyklinio ugdymo mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose“. Laimėjus šį projektą, papildomai gavome 0.25 et. spec. pedagogo, 0.25 et. logopedo ir 1  psichologo etatą. Ypač džiugu buvo tai, kad ir vėliau projekto finansavimas buvo tęsiamas.

2009-2010 m. Šakių rajono savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba paruošė visą reikalingą dokumentaciją ir dalyvavo (direktorė D. Kriaučiūnienė) Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro projekte „Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo

(-si) formų plėtra“. O psichologės A. Jakavičienė ir Z. Skaisgirienė dalyvavo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro rengiamuose projektuose: „Rizikos grupės vaikų ir paauglių konsultavimas“, „Mokyklos krizių valdymo komandų mokymai“, „Gabių vaikų atpažinimas“ ir kt.

2011 m. psichologė Z. Skaisgirienė dalyvavo ŠMM projekte „Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra“.

2011 m. visa Tarnybos komanda dalyvavo mokymuose „Pedagoginių psichologinių tarnybų komandinio darbo ypatumai, atliekant asmens pedagoginį psichologinį įvertinimą“ pagal Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro paruoštą projektą.

2011m. Tarnyba inicijavo Šakių rajono švietimo įstaigų dalyvavimą Jaunimo psichologinės paramos centro projekte „Gyvai“ (programos koordinatore buvo B. Lažauninkaitė). Į šį projektą įsitraukė 23 pedagogai iš 11 Šakių rajono bendro lavinimo mokyklų (Šakių „Varpo“ vid. m-la, Plokščių vid. m-la, Griškabūdžio vid. m-la, Kriūkų vid. m-la, „Aukuro“ pagr. m-la, Paluobių pagr. m-la, Slavikų pagr. m-la, Sudargo pagr. m-la, Sintautų pagr. m-la ir kt.). Bendras programos tikslas buvo padėti tėvams geriau suvokti šeimoje slypinčius rizikos ir apsauginius veiksnius, susijusius su tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimu ankstyvoje paauglystėje bei padrąsinti tėvus taikyti autoritetingą auklėjimo stilių – būti jautriems, bet kartu ir reikliems, kontrolę derinti su vaiko savarankiškumo ir nepriklausomybės siekio skatinimu. Autoritetingi tėvai savo vaikus saugo ir globoja, bet ir kartu pripažįsta bei skatina vaiko savarankiškus sprendimus.

Pirmasis susitikimas (2011-05-27 d.) su projekto koordinatore B. Lažauninkaite įvyko Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.

2011 m. rugsėjo 12,13, 16 dienomis Tarnyboje buvo vykdomas SPPC valstybės planavimo projektas „Į pagalbą mokytojui”, skirtas pedagogams, kuriame dalyvavo 20 pedagogų iš įvairių švietimo įstaigų. Seminarą vedė lektorė R. Adomavičienė.

 

2007 m. Ugdymo plėtotės centrui pradėjus ruošti ir įgyvendinti projektą „Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas”, dalyvavo ir Šakių rajono savivaldybės administracija bei Šakių rajono savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba. 2007 – 2011 m. buvo nuolat dirbama su šiuo projektu: peržiūrima dokumentacija, tikslinama, kokios įrangos ir kiek reikės; koks yra metodikų poreikis; baldų išmatavimai ir  kt. Tik 2012 m. baigus įgyvendinti projektą, Tarnyba jau buvo visiškai aprūpinta nauja metodine literatūra, naujomis metodikomis, naujais baldais ir nauja biuro bei programine įranga. Nauji visi biuro baldai, nauja įranga. Kokia stipri motyvacija dirbti gražiuose, naujuose kabinetuose!

                               2012 m. Tarnybos direktorė D. Kriaučiūnienė dalyvavo mokymuose, kurie buvo organizuojami įgyvendinant projektą „Integruotos jaunimo politikos plėtra”, kuris buvo finansuojamas Europos socialinio fondo ir Valstybės biudžeto lėšomis.

                              Nuo 2012 m. Tarnybos direktorė aktyviai dalyvauja projekte „Kokybės vadybos stiprinimas bendrojo lavinimo mokyklose (Modelių kūrimas)”. Projektas apima 3 m. laikotarpį (baigsis tik 2014 m.). Mokymai jau vyko Panevėžyje, Birštone ir Dubingiuose.

Mokymai Panevėžyje 2012 m. gruodžio 5-7 d. pagal  ESF projektą „Kokybės vadybos stiprinimas bendrojo lavinimo mokyklose (Modelių kūrimas)”.

Tarnyba ir toliau aktyviai dalyvavo Šakių rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos skelbtame projekte „Tėvų apmokymo programa“ (Psichinės sveikatos stiprinimas vaikams iki 6 m.); Vaikų užimtumo ir socializacijos programoje „Draugystė tęsiasi...“, „Laiko ir likimo vėjų išbandyta...“ ir kt. Šie projektai suteikė mūsų Tarnybai galimybę įgyvendinti ne vieną gražų sumanymą, organizuoti taip reikalingus ir naudingus renginius, seminarus specialistams, mokytojams, tėvams. Manome, kad 2009 mokslo metais vienas iš reikalingiausių renginių pedagogams, kuris įvyko dėka Vaikų užimtumo ir socializacijos programos „Laiko ir likimo vėjų išbandyta“, buvo Panevėžio „Aušros“ vidurinės mokyklos specialisčių (eksperčių G. Gruzdienės ir A. Vababienės) surengtas seminaras    „Specialiųjų poreikių mokinių integruoto ugdymo organizavimas bendro lavinimo mokykloje”, kuris vyko Šakių „Aukuro“ pagrindinėje mokykloje. Mūsų Tarnyba buvo labai dėkinga ne tik lektorėms iš Panevėžio, bet ir Šakių rajono bendro lavinimo mokyklų Vadovams, kurie sudarė galimybę mokytojams ir specialistams taip gausiai dalyvauti ne viename šių lektorių seminare bei „Aukuro“ pagrindinės mokyklos direktoriui R. Kučiauskui ir pavaduotojai M. Liukaitienei už geranorišką pagalbą, organizuojant visus seminarus. Keletas sustabdytų akimirkų iš paskutinio seminaro...

Lektorės iš Panevėžio jau tapo labai laukiamos viešnios Šakių rajone...

Paskutinis seminaras pagal projektą „Specialiojo ugdymo dalyvių bendradarbiavimo organizavimas bendrojo lavinimo mokykloje“ vyko „Aukuro“ pagrindinėje mokykloje.

Po seminaro Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje vyko diskusija (su Panevėžio lektorėmis) apie tėvų ir mokyklos bendradariavimo plėtrą.

 

Pastovūs ir laiko išbandyti mūsų partneriai projektuose, programose... Šakių Jaunimo kūrybos ir sporto centras (JKSC) ir Šakių rajono Meno mokykla

Įgyvendinus biuro baldų ir įrangos projektą Tarnyboje sudarytos visos reikiamos sąlygos ne tik dirbti kiekvieną dieną, bet ir vesti seminarus švietimo įstaigų pedagogams, specialistams, tėvams (globėjams, rūpintojams).

Specialiosios pedagogės J. Zakarevičienės darbo kabinetas po projekto įgyvendinimo 2012 metų  pabaigoje.

Šiame jaukiame ir šiltame kabinete dirba gydytoja L. Adomaitienė ir buhalterė R. Laurinaitienė.

Nauji stalai, kėdės, kompiuterinė įranga psichologiniame kabinete, kuriame dirba psichologės Z. Skaisgirienė ir A. Jakavičienė..

Logopedės A. Maziliauskienės kabinetas su naujais biuro baldais ir nauja kompiuterine įranga.

Nauji baldai (stalai, biuro spintos, kompiuterinė įranga su kompiuterine kėdė) papuošė ir Tarnybos direktorės D. Kriaučiūnienės kabinetą.

                     

2013 m. Tarnybos diretorė D. Kriaučiūnienė dalyvavo ŠMM Švietimo aprūpinimo centro projekte „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“. Mokymo programa „Tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas ir plėtra, siekiant užtikrinti veiksmingą kompleksinę pagalbą vaikams ir jų tėvams“ (Mokymai vyko vasario 18-19 d. d.; kovo 12-13 d. d. ir kovo 26 d.). Projektą inicijavo Švietimo ir mokslo ministerijos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrius.

2013 m. gegužės 8-9 d. d. Dubingiuose vyko mokymai pagal ESF projektą „Kokybės vadybos stiprinimas bendrojo lavinimo mokyklose (Modelių kūrimas)” (dayvavo Šakių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė S. Liudžiuvienė ir savivaldybės PPT direktorė Dana Kriaučiūnienė).

Komandinio darbo pristatymas Dubingiuose…

SPECIALISTŲ  TYRIMAI...

2009 metais Tarnybos psichologė Aušra Jakavičienė baigė magistrantūros studijas. Jos magistrinis darbas vadinosi:

„PAAUGLIŲ EMOCINIŲ IR ELGESIO SUNKUMŲ RYŠYS SU TĖVŲ AUKLĖJIMO STILIUMI”

Paauglių nusikalstamumas, savižudybės, pasitraukimas iš mokyklos ir dar daug problemų tampriai siejasi su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais. Marttunen, Goldstone, Ivarson, Holden, Apter, Jan-Tausch, Gould tyrimų duomenys patvirtina nusižudžiusiųjų paauglių ir depresiškumo, somatinių nusiskundimų, eksternalaus elgesio sąsajas (Ribakovienė, 2002). Tarp nepilnamečių vis dažniau pasitaiko agresijos ir žiaurumo protrūkių. Didelę įtaką tam turi šeimos, kuriose jie auga, nedarnumas bei nestabilumas arba visiškas nesirūpinimas savo vaikų auklėjimu. Tačiau yra nemažai jaunų teisės pažeidėjų, kurie auga sėkmingomis laikomose šeimose (Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valdymo vyriausiosios valdybos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros valdybos Prevencinės veiklos skyrius). Daugelis autorių, aiškinančių emocinius bei elgesio sunkumus, įvairiai nusako jų kilmę ir priežastis. Literatūros analizė parodo, kad viena esminių emocinių ir elgesio sunkumų priežasčių yra vaiko aplinka, tai yra, tėvų santykiai su vaikais, jų taikomas auklėjimo stilius. Lyginant tėvo ir motinos auklėjimo stilius (žr. 6 lentelę) nustatytas statistiškai reikšmingas motinos (p < 0,05) emocinės šilumos išreikštumas pagal paauglių lytį. Galima teigti, kad motinos emocinę šilumą, kaip auklėjimo stilių dažniau naudoja, kai šeimoje auga mergaitės, o ne berniukai.

6. lentelė. Merginų ir vaikinų suvokiamų tėvų auklėjimo stilių palyginimas

Skalės

Lytis

Vidurkis

Standartinis nuokrypis

T reikšmė

Laisvės laipsniai (df)

P reikšmė

 

Atstūmimo motinos

 

Merginos

10,44

3,28

1,02

264

0,30

Vaikinai

10,05

2,89

Emocinės šilumos motinos

Merginos

18,13

4,36

2,35

263

0,01

Vaikinai

17,00

3,43

Perdėtos globos motinos

 

Merginos

19,42

3,84

- 0,24

264

0,80

Vaikinai

19,53

3,67

Atstūmimo tėvo

Merginos

10,08

3,20

- 0,30

241

0,76

Vaikinai

10,20

2,80

Emocinės šilumos tėvo

Merginos

16,22

4,69

1,22

237

0,22

Vaikinai

15,58

3,42

Perdėtos globos tėvo

Merginos

16,96

3,83

- 1,82

242

0,02

Vaikinai

17,82

3,54

                Iš 6 – oje lentelėje pateiktų rezultatų, lyginant paauglių suvokiamus tėvo perdėtos globos auklėjimo stilius, matome, kad tėvo perdėtos globos auklėjimo stilius lyties atžvilgiu statistiškai patikimai skiriasi ( p<0,05). Galima teigti, kad tėvai perdėtą globą, kaip auklėjimo stilių dažniau naudoja, kai šeimoje auga berniukai, o ne mergaitės. Taigi tėvo perdėtos globos stilius būdingesnis vaikinų grupėje lyginant su merginų grupe.

              Lyginant paauglių suvokiamus tėvo emocinės šilumos auklėjimo stilius nustatyta, kad tėvo emocinės šilumos išreikštumas lyties atžvilgiu skiriasi. Tačiau (žr. 6 lentelę) šis skirtumas nėra statistiškai patikimai reikšmingas (p > 0,05). Taigi galime teigti, kad paauglių suvokiamas tėvo emocinės šilumos auklėjimo stilius, panašiai išreikštas tiek vaikinų, tiek merginų grupėje.

               Kitų trijų auklėjimo stilių, motinos ir tėvo atstūmimo bei motinos perdėtos globos skirtumų pagal paauglių lytį nebuvo aptikta.Vadinasi,  motinos ir tėvo atstūmimas bei motinos perdėta globa, kaip auklėjimo stiliai, abiejų tėvų yra panašiai naudojami tiek vaikinų, tiek merginų atžvilgiu. 

Analizuojant  paauglių suvokiamų tėvų auklėjimo stilių ir vaikinų emocinių bei elgesio sunkumų sąsajas   (žr. 8 – ą lentelę) matyti, kad tiek tėvo, tiek motinos auklėjimo stiliai yra susiję su vaikinų internaliomis problemomis: nerimu / depresiškumu, nusišalinimu / depresiškumu bei somatiniais nusiskundimais. Kuo motina ir tėvas labiau atstumia ir labiau globoja sūnus, tuo didesni vaikinų nerimo / depresiškumo įverčiai. Taip pat nustatyta, kad motinos ir tėvo atstūmimas yra susijęs su vaikinų somatiniais nusiskundimais. Kuo labiau motina ir tėvas atstumia, tuo daugiau vaikinai turi somatinių skundų. Tėvo ir motinos atstūmimas yra susiję ir su vaikinų nusišalinimu / depresiškumu, t. y., kuo motina ir tėvas labiau atstumia, tuo vaikinai yra labiau nusišalinę. Tėvo ir motinos emocinė šiluma yra susijusi su paauglių vaikinų nusišalinimu / depresiškumu. Kuo motina ir tėvas yra mažiau emociškai šilti sūnums, tuo didesni vaikinų nusišalinimo / depresiškumo įverčiai.

8. lentelė. Tėvų ( motinos ir tėvo ) auklėjimo stilių ir vaikinų emocinių bei elgesio sunkumų ryšiai.

Tėvų auklėjimo stilius

Emociniai sunkumai

Elgesio sunkumai

Nerimas/

depresiškumas

Nusišalinimas/

depresiškumas

Somatiniai nusiskundimai

Delinkventiškas elgesys

Agresija

 

Vaikinai (Abs. sk 118)

Atstūmimas(m)

r = 0,38

p = 0,001

r = 0,33

p = 0,001

r = 0,20

p = 0,03

r = 0,32

p = 0,001

r = 0,33

p = 0,001

Emocinė šiluma (m)

r = -0,13

p = 0,13

r = -0,24

p = 0,008

r = -0,08

p = 0,34

r = -0,02

p = 0,80

r = -0,06

p = 0,51

Per didelė globa (m)

r = 0,37

p = 0,001

r = 0,17

p = 0,06

r = 0,10

p = 0,25

r = 0,11

p = 0,22

r = 0,13

p = 0,14

Atstūmimas (t)

r = 0,36

p = 0,001

r = 0,36

p = 0,001

r = 0,18

p = 0,04

r = 0,35

p = 0,001

r = 0,33

 p = ,001

Emocinė šiluma (t)

r = -0,18

p = 0,05

r = -0,34

p = 0,001

r = -0,13

p = 0,16

r = - 0, 02

p = 0,76

r = -0,05

p = 0,56

Per didelė globa (t)

r = 0,26

p = 0,006

r = 0,12

p = 0,20

r = 0,08

p = 0,39

r = 0,08

p = 0,38

r = 0,19

p = 0,04

m – motinos, t - tėvo

               Rezultatai atskleidė, kad paauglių suvokiami tėvo ir motinos atstūmimo auklėjimo stiliai yra susiję su paauglių elgesio sunkumais. Taigi tėvo perdėta globa susijusi su vaikinų agresyviu elgesiu. Todėl galime teigti, kad kuo daugiau  motina ir tėvas atstumia savo sūnus, tuo labiau vaikinai pasižymi agresyviu ir delinkventiniu elgesiu, o kuo labiau tėvas pernelyg globoja, tuo labiau paaugliai vaikinai pasižymi agresyviu elgesiu. Rezultatai atskleidė, kad nei tėvo, nei motinos emocinė šiluma bei motinos perdėta globa su vaikinų elgesio sunkumais nėra susijusi.

IŠVADOS:

    1.  Merginos pasižymi didesniu emocinių sunkumų išreikštumu nei vaikinai.

     2. Vaikinai turi daugiau delinkventinio elgesio sunkumų nei merginos, tačiau agresyvaus elgesio išreikštumas tiek merginų, tiek vaikinų grupėse reikšmingai nesiskiria.

    3. Paaugliai, turintys emocinių sunkumų, turi ir elgesio sunkumų.

               4. Tėvų auklėjimo stiliai yra susiję su paauglių lytimi:

         4.1. Motinos ir tėvai emocinę šilumą, kaip auklėjimo stilių, dažniau naudoja, kai šeimoje auga  dukra, o ne sūnus.

        4.2. Tėvai (vyrai) perdėtą globą, kaip auklėjimo stilių, dažniau naudoja, kai šeimoje auga sūnus, o ne dukra.

    5. Tėvų auklėjimo stiliai reikšmingai numato paauglių emocinius sunkumus:

        5.1. Paauglių suvokiamas tėvo ir motinos atstūmimo auklėjimo stilius leidžia prognozuoti merginų ir vaikinų nerimo / depresiškumo, nusišalinimo / depresiškumo, somatinių nusiskundimų pasireiškimą.

      5.2. Vaikinų suvokiamas tėvo ir motinos emocinės šilumos / globos auklėjimo stilius leidžia prognozuoti vaikinams nusišalinimo / depresiškumo, somatinių nusiskundimų  pasireiškimą.

    6. Tėvų auklėjimo stiliai reikšmingai numato paauglių elgesio sunkumus. Paauglių suvokiamas tėvo ir motinos atstūmimo auklėjimo stilius leidžia prognozuoti merginų ir vaikinų agresyvaus ir delinkventinio elgesio pasireiškimą.

 

2011 metais Tarnybos direktorė Dana Kriaučiūnienė baigė magistrantūros studijas Šiaulių universitete (specializacija – specialiojo ugdymo koordinavimas). Jai suteiktas edukologijos magistro kvalifikacinis laipsnis. Magistrinio darbo tema: Pedagoginės psichologinės tarnybos ir kitų ugdymo proceso dalyvių partnerystės plėtra”. Tyrimai buvo atlikti devyniose Šakių rajono švietimo įstaigose. Tyrimo rezultatai atsispindi ir linijinėse diagramose, Štai viena iš jų Pateiktoje diagramoje aiškiai matome, kaip responentai vertina Tarnybos ir mokyklos bendradarbiavimo formas ir kokia išvardinta pagalba, jų nuomone, turėtų būti labiausia stiprinama.

Išvados

  1. Atlikus teorinę analizę, galima teigti, jog į PPT nuostatus reikėtų įtraukti PPT tarpininkavimo funkciją, kaip vieną esminių ir specifinių PPT funkcijų.
  2. Palankiausiai respondentai vertina PPT ir mokyklos pedagogų bendradarbiavimą.
  3. Daugumą PPT ir kitų ugdymo dalyvių bendradarbiavimo formų respondentai laiko veiksmingomis ir nesiūlo jų plėtoti.
  4. Pakankamai veiksmingais laikomi šie bendradarbiavimo (partnerystės) aspektai: individualūs pokalbiai PPT; PPT specialistai maloniai bendrauja su vaiku; vertinimo ir aptarimo metu visų (vaikų, tėvų, mokyklos atstovų, PPT specialistų) nuomonės yra išklausomos ir kt.
  5. Respondentų nuomone, nepakankamai veiksmingos yra šios partnerystės formos: rekomendacijų teikimas tėvams ir vaikų bei tėvų įtraukimas rengiant jam rekomendacijas.
  6. Respondentų nuomone,būtina stiprinti  PPT ir kitų ugdymo proceso dalyvių partnerystę: vaikų ir tėvų įtraukimą lygiaverčių partnerių statusu į vertinimo ir ugdymo procesą; PPT specialistų patarimus, paaiškinimus, kaip mokytojams modifikuoti ar adaptuoti programas; rekomendacijų teikimą tėvams ir kt.
  7. Tyrimai patvirtina kitų tyrėjų nuomonę, kad daugiau dėmesio reikia skirti PPT mobilumui (daugiau PPT f-jų atliekant ugdymo įstaigoje), nes tai viena iš svarbių priemonių sėkmingai PPT tarpininkavimo f-jai realizuoti, kuri suteikia nemažai galimybių ir partnerystės plėtrai.

 

2013 metais Tarnybos logopedė Asta Maziliauskienė baigė magistro studijas Šiaulių universitete. Jos magistrinio darbo pavadinimas:

„LOGOPEDINĖS PAGALBOS TEIKIMAS X RAJONO UGDYMO ĮSTAIGOSE UGDYMO(SI) PROCESO DALYVIŲ VERTINIMU”

 

Nagrinėjama tema itin aktuali tyrimo autorei, dirbančiai  rajono savivaldybės PPT logopede ir analizuojančiai realią logopedinės pagalbos teikimo situaciją rajone bei ieškančiai logopedų veiklos funkcijų veiksmingo realizavimo galimybių.

Tyrimo uždaviniams spręsti derinti kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai.

 Nagrinėjant LR Švietimo ir mokslo ministerijos konceptualius dokumentus, buvo indentifikuoti esminiai pokyčiai, susiję su specialiojo ugdymo teisiniu reglamentavimu. Mokslinės literatūros, empirinių tyrimų rezultatų teorinė analizė ir apibendrinimo metodas leido gauti naujos informacijos apie tyrimo objektą, sužinoti apie naujausius kitų specialistų darbus, koncentruojantis ties esminiu tyrimo dalyku – tobulintinomis logopedinės pagalbos teikimo sritimis.

Tyrimas vyko  rajono ugdymo įstaigose. Empirinių duomenų analizei rinkti taikytas anketinės apklausos metodas, padėjęs atskleisti logopedinės pagalbos bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose turinį, situaciją ir logopedinės pagalbos poreikį įstaigų vadovų, mokytojų, mokinių tėvų, mokinių bei logopedų vertinimu. Didžioji dalis anketų klausimų (diagnostinių blokų ir požymių) identiški visiems tyrimo dalyviams, atspindintys įstatymiškai reglamentuotus logopedo veiklos komponentus ir įgalinimo teorijos metodologines nuostatas.

Remiantis autentiškais tyrimo duomenimis, daroma išvada: ugdymo(si) proceso dalyviai neabejoja logopedinės pagalbos prasme ir svarba, tačiau pripažįsta, kad teikiamos pagalbos veiksmingumas esamomis sąlygomis yra nepakankamas. Manoma, jog specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimui rajone dar nesudarytos pakankamai geros sąlygos dėl per menko finansavimo, reikiamų specialistų trūkumo bei nedarnaus visų ugdymo(si) proceso dalyvių bendradarbiavimo. Poreikį logopedinės pagalbos stiprinimui išreiškia visi dalyvavusieji tyrime asmenys, tačiau teigiamų pokyčių šioje specialios pedagoginės pagalbos teikimo srityje labiausiai tikisi tėvai.

Logopedžių teikiamos pagalbos vertinimo ir ugdymo(si) procese vertinimas, %

 

Apibendrinat rezultatus, galima teigti, jog veiksmingiausiomis laikytinos šios logopedinės pagalbos sritys:   

                      - mokytojų ir tėvų konsultavimas kalbos ir kalbėjimo sutrikimų bei rašymo ir skaitymo sutrikimų klausimais;

                      - pagalba mokytojams sudarant individualizuotas ugdymo programas;

                      - pagalba mokiniams specialiomis pratybomis, padedant įveikti mokinių, turinčių kalbėjimo ir kalbos (komunikacijos), rašymo ir skaitymo sutrikimų, mokymosi bei emocines problemas.