Mus rasite:
Šaulių g. 20, 71117 Šakiai Telefonas: (8-345) 60188 Faksas: (8-345) 60188

Šakių rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 300021912.

VAIKŲ MIEGO SUTRIKIMAI

Vaikų miego sutrikimai

Normalų žmogaus miego ciklą sudaro 5 stadijos:

·          Mieguistumas.

·         Paviršinis miegas.

·          Gilusis miegas.

·         Lėtų bangų gilusis miegas.

·         . Greitų akių judesių, arba REM  miegas.

Kiekvieno vaiko miego poreikis, priklausomai nuo jo amžiaus, yra individualus. Vaikui augant, dienos miego poreikis mažėja. Ikimokykli­nio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai papraš­ai miega 10-11 val., paaugliai-9-10 val. per naktį.

Vaikų miego sutrikimai:

·         Nemiga .

·         Mieguistumas.

·         Miego ir būdravimo ritmo sutrikimas.

·         Miego apnėja.

·         Naktiniai košmarai ir baimės.

·         Somnabulizmas (vaikščiojimas naktį, lunatizmas).

·         Bruksizmas (griežimas dantimis miegant).

·         Kleine-Levino sindromas.

Apie 20-30 proc. vaikų turi įvairių miego su­trikimų, kurie daugiau ar mažiau paveikia paties vaiko ir jo artimųjų gyvenimą.

Dažniausi nusiskundimai:  dažnas kėlimasis naktį, kalbėjimas miego metu, užmigimo proble­mos, prabudimas verkiant, mieguistumas dienos metu, naktiniai košmarai, šlapinimasis į lovą, griežimas dantimis

Gerai surinkta anamnezė yra paprasčiausias, bet svarbus vaikų miego sutrikimų diagnozavimo metodas. Tėvai prašomi smulkiai aprašyti, ką jų vaikas veikia ir kaip jis jaučiasi 24 val. iš eilės.

Analizuojant vaiko paros įvykių seką, dau­giausia dėmesio reikia atkreipti į:

·         Laiko trukmę nuo vaiko atsigulimo į lovą iki užmigimo , nakties miego trukmę,  naktinių pabudimų skaičių,  rytinio pabudimo laiką ir sugebėjimą arba nesugebėjimą pabusti ryte spontaniškai.

·         Svarbi ir dienos miego trukmė, mieguistumo paroksizmai dieną, elgesio ir nuo­taikos pakitimai bei nesugebėjimas susikaupti mokykloje. Tokia paros įvykių registracija turė­tų būti atliekama ne mažiau kaip 2 savaites.

·         Tačiau lemiamas vaidmuo - vaiko fizinės būklės įvertinimas. Svarbiausi - miego kardiopulmoniniai ir neurologiniai aspektai. Kvėpavimo sutri­kimai (pavyzdžiui, obstrukcinė miego apnėja) ir pirminis knarkimas nustatomi 11 proc. vaikų. Specifinės būklės sutrikdo vaiko miegą ir apsunkina kvėpa­vimą. Dažnai miego sutrikimus sukelia įvairios nervų sistemos ligos.

·         Ieškant miego problemas sukėlusių priežasčių, reikia atsižvelgti į vaiko vystymąsi, esamus elgesio sutrikimus bei nuotaikos ir emocijų svyravimus.

                                          Nemiga

Tai dažniausia problema tarp kūdikių ir iki­mokyklinio amžiaus vaikų, paprastai kylanti dėl psichologinių priežasčių.

Užmigimo problemos (būdinga 11 proc. 5-12 metu vaikams)

Tėvai dažnai skundžiasi, kad vaikas nesugeba užmigti vienas ir reikalauja, kad kas nors būtų šalia, kol jis užmigs. Dažniausiai patys tėvai ne­sąmoningai išugdo vaikui nesaugumo jausmą. Vaikui normalu prabusti keletą kartų naktį ir, net neperėjus į pilną būdravimo fazę, vėl užmigti. Kai vaikas įpranta užmigti tik esant šalia vienam iš tėvų, naktį prabudęs ir šalia jų neradęs, mažylis pabunda visiškai ir reikalauja, kad kas nors ateitų ir būtų šalia, kol jis vėl užmigs. Susidarius tokiai padėčiai, paprastai ir vaikas ir tėvai priversti dažnai keltis naktį. Užmigimo problemos gydymas susideda iš 2 etapų:

1.Vaiko individualaus ,, smegenų laikrodžio“ supratimas (arba užmigimo ir pabudimo laiko registravimas).

2.Mokymo periodas (vaiko mokymas prabudus užmigti pačiam“

Šiuo periodu reikalaujama,  kad tėvai guldytų vaiką į lovą tada, kai jis yra mieguistas, bet dar budrus. Toks laikas yra optimaliausias, tačiau daugelis vaikų protestuoja prieš rutinos pakeitimą

 

                                            Mažas miego poreikis

Vaiko dienos analizė  padeda atskirti įgimtą poreikį vėlai gultis ir santykinai  mažą miego po­reikį nuo susijusių su  nerimu užmigimo proble­mų. Kai kuriems vaikams iš tiesų reikia mažiau miego

 (8-9 val) nei kitiems (10-11 val.). Vaikas, kurio miego poreikis yra mažesnis, būna judrus ir energingas iki vėlyvo vakaro, ilgiau ir aktyviai išsisukinėja nuo ėjimo miegoti. Užmigęs vaikas paprastai miega gerai ir ryte nesunkiai atsikelia.

Pabandžius vaiką žadinti ryte anksčiau nei įprasta, galbūt jis pasijustų pavargęs anksčiau va­kare. Deja. bandymai pakeisti įgimtą vaiko miego poreikį retai būna sėkmingi.

                                     Nerimas prieš miegą

Jis atsiranda dėl įvairių baimių, streso, jaudini­mosi. Apie tai reikėtų vaiką gerai paklausinėti, o prireikus siųsti konsultuotis su vaikų psichiatru. Vaiko nerimo priežastis gali būti įvairūs stresiniai įvykiai šeimoje, o kartais ir rimtesnės priežastys - vaiko seksualinis išnaudojimas, tėvų smurtas.

      Mokyklinio amžiaus vaikai nemiga skundžiasi rečiau. Šiuo periodu pagrindinės nemigos prie­žastys yra emociniai sutrikimai ir nerimas, ypač kylantys dėl mokyklinių problemų. Užmigimo problemos paprastai vargina vaikus, turinčius hiperkinetinių ir mokymosi sutrikimų. Kartais ne­miga yra tikrosios depresijos simptomas.

Dauguma atvejų gydymas nereikalingas. Efek­tyviausia yra elgesio terapija, sudaryta iš relaksa­cijos terapijos, stimulų kontrolės, miego higienos ir kai kurių apribojimų prieš miegą.

     Naktinės baimės Būdin­giausias amžius - nuo 18 mėnesių iki 5 metų. Ligos prognozė yra gera, nes daugumai vaikų liga praeina augant. Kai kuriems vaikams vėliau gali išsivystyti lunatizmas. Gydymas daž­niausiai nereikalingas.

   Naktiniai košmarai dažniausiai turi psicholo­ginį pagrindą ryte prisimena, ką sapnavo, ir gali papasakoti tėvams. Ši būklė yra gerybinė, gydy­mas taip pat nereikalingas.

   Lunatizmas būdingesnis vyresniems vaikams ir dažniausiai pasireiškia taip 6-12 metų. Luna­tizmas dažnesnis berniukams Ligos prognozė gera, dauguma nustoj a vaikš­čioti naktimis, kai suauga.

 Enurezė (dieninis ar naktinis šlapimo nelai­kymas) Sulaukus 5-6 metų, naktinė enurezė turėtų būti gydoma.

Griežimas dantimis miego metu vadinamas bruksizmu. Remiantis kai kurių tyrimų duomeni­mis, žmonės, kurie griežia dantimis, dažniau knar­kia ir turi didesnį polinkį išsivystyti miego apnėjos sindromui. Burksizmo priežastys yra įvairios. Vaikams tai dažniausiai susiję su normaliu augimu ir vystymusi. Dažna priežastis yra netaisyklingas dantų sąkandis, kartais - ausų ar dantų patologija. Vyresniems vaikams (ypač hiperaktyviems ir tu­rintiems polinkį į agresiją) bruksizmą gali sukelti nerimas, stresas, įtampa, slopinamas pyktis ar frus­tracija. Kartais bruksizmas pasireiškia su galvos smegenų liga ar nervų ir raumenų liga su veido raumenų pažeidimu. Reguliarus, kartais ir trumpa­laikis bruksizmas gali pažeisti dantų emalę, sukelti žandikaulio sąnarių ir kramtomųjų raumenų ryti­nius galvos skausmus ir lėtinį veido skausmą.

Vaikai paprastai bruksizmą išauga. Iš visų vai­kų, griežiančių dantimis tarp 3-10 metų, pusė jų nustoja tai daryti iki 13 metų.

 

 

•Nemigos gydymas prasideda sukuriant palankią aplinką miegui. Jūsų gydytojas gali padėti pašalinti kai kurias priežastis, sukeliančias nemigą, tačiau norint pakeisti blogus miego įpročius, reikia ir jums bendradarbiauti.

•Jūsų gydytojas taip pat gali ieškoti ligų, galinčių sutrikdyti miegą. Jūsų miegą gali trikdyti, nors ir nedidelis, kaulų ir raumenų sistemos ligų sukeltas skausmas. Naktiniai kvėpavimo sutrikimai dėl širdies ir plaučių ligų taip pat gali pabloginti miegą. Kita būdinga priežastis - tai žarnyno ir šlapimo pūslės ligos. Visų šių ligų simptomai dienos metu gali būti vos pastebimi, tačiau nakties metu jie gali paryškėti ir trikdyti miegą. Todėl savo gydytojui turėtumėte papasakoti apie visus savo negalavimus.

•Kai kurie vaistai gali sukelti nemigą, kurios galima išvengti pakoreguojant jų vartojimo laiką.

•Dažni naktiniai prabudimai jus gali varginti dėl noro šlapintis, todėl šį sutrikimą galite palengvinti skysčių gerdami dieną, o ne prieš pat eidami gulti. Tačiau tai turėtų būti daroma keičiant savo gėrimo įpročius, bet ne ribojant reikalingų skysčių kiekį.

•Užmigimą gali sutrikdyti rūkymas.

•Migdomieji vaistai turi būti vartojami tik jūsų gydytojui patarus.

•Gydant suaugusių miego apnėją gali prireikti keisti gyvenimo būdą. Svarbu sumažinti kūno svorį, mesti rūkyti, riboti alkoholio vartojimą. Gali padėti kai kurie vaistai. Reikia gydyti ligas, sukeliančias nosies užgulimą arba taikyti nemedikamentinį gydymą (specialiais prietaisais).

Nemigos pasekmės labai skirtingos - priklauso nuo jos priežasties, nuo to, ar nemiga praeinanti, ar lėtinė.

               MIEGO HIGIENOS TAISYKLĖS

  • Eikite gulti ir kelkitės tuo pačiu laiku (kiek tai įmanoma).
  • Venkite prisnūsti dieną.
  • Gulkitės tik tuomet, kai ketinate miegoti. Lovoje neskaitykite ir nežiū­rėkite televizoriaus. Jei negalite užmig­ti, kelkitės ir užsiimkite kokia nors veikla, kol vėl pajusite nuovargį ar no­rą miegoti.
  • Eikite miegoti ramiai nusiteikę. Stenkitės nesusijaudinti prieš pat eida­mi gulti.
  • Paruoškite miegui tinkamą aplin­ką: patogi lova, pakankamai užtamsin­tas kambarys, tinkama kambario tempe­ratūra. Venkite triukšmo.
  • Neikite gulti alkani ar tuoj pat po kokių nors fizinių pratimų arba emoci­nio sukrėtimo.
  • Negulkite per anksti. Ryte labai ilgai nemiegokite.
  • Prieš eidami gulti nerūkykite, ven­kite sunkiai virškinamo ar daug priesko­nių turinčio maisto.

KREIPKITĖS į GYDYTOJĄ, JEI:

  • Dienos metu jaučiatės ypač pavar­gęs, dažnai snūduriuojate.
  • Jei nemiga tęsiasi ilgiau nei savai­tę. Kai kuriems žmonėms nemigą suke­lia kokia nors gretutinė liga, kurią rei­kia gydyti.
  • Jei jūsų kvėpavimas nurūksta­mas, sunkus ir garsiai knarkiate.

                       

                                                                        Paruošė gydytoja, vaikų neurologė

                                                                               LIONĖ ADOMAITIENĖ

« Atgal